„Neleisti vaikams sirgti ir mirti – tai yra svarbiausias Pieno Lašo Draugijos noras, tikslas ir jos buvimo pateisinimas.“
Pirmasis pasaulinis karas žmonijai paliko daugybę socialinių ir ekonominių problemų -nusiaubtose šalyse milijonai gyventojų prarado pastogę ir turtą, daugėjo žmonių, kuriems reikėjo visokeriopos pagalbos. Tad kūrėsi įvairios labdaringos organizacijos, kurių pagrindinis tikslas – padėti skurstančioms šeimoms. Tarptautinė vaikų gelbėjimo sąjunga Union Internationale de Secours aux Enfants nuo karo nukentėjusiuose kraštuose ėmė steigti vaikų globos įstaigas.
Kartu su Raudonojo kryžiaus organizacija vieną tokių padalinių numatė įkurti Kaune. 1923 m. būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius subūrė bendražygius ir įsteigė „Pieno lašo draugiją“ bei ilgus metus buvo jos pirmininku.
„Neleisti vaikams sirgti ir mirti – tai yra svarbiausias Pieno Lašo Draugijos noras, tikslas ir jos buvimo pateisinimas.“ – dr. K. Grinius
„Pieno lašo“ draugija nuolat teikė nemokamas gydymo paslaugas vaikams, turėjo pieno perdirbimo gamyklą, Kauno priemiesčiuose (Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote) veikė pieno dalijimo stotys.
Buvo įkurtos 2 beturčių motinų globos įstaigos, veikė 2 dieniniai vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuose 3 kartus per dieną buvo maitinama 113 vaikų (1937m.).
Per šventes vaikams buvo dalijamos dovanėlės, pašalpos - neturtingoms motinoms.
Daugiau kaip pusę draugijos veiklai reikalingų lėšų buvo surenkamos aukomis.
Savo tikslams propaguoti leido kalendorius, kitus periodinius leidinius.
Nuotraukos - iš Kauno miesto ir Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus archyvo
© pienolasas.lt. Visos teisės saugomos.